Eu Sou o Grifo

Skystas azotas iš pragaro angarų

Įstingdo beprasmybės įšalą į jūsų šiltą mėsą,

Ir ciniškom grimasom viepiasi mana tuštybė,

Maitėda mėgaujasi jūsų dvėsimu.

Iš kūno tuštumos į tuštumą be kūno

Keliauja pojūčiai, gyvastis, efemerija.

Dievai keliauja iškapotom akim,

Kaip kažkada kažkas vagonais krematoriumuos.

Nujautimas - tykojimas - užpjudymas -

Mano dalgiai prašiepia žaizdas,

Iš perkastų gerklių lipniais lašais

Kaip seilės persisunkia mano biblija.

Gašlumo dėmės, besotės nuodėmės

Užlieja mano sielos pradžiamokslį,

Godumo reitingai formuoja mano aurą.

Ryškėju aš - ryškėja grifas.

Nitrogênio líquido do inferno

Congela a futilidade que se aproxima de vocês, quentinha,

E com um sorriso cínico, minha vaidade se exibe,

A comida se delicia com a sua duplicidade.

Do vazio do corpo para o vazio sem corpo

Viajam sensações, vitalidade, efemeridade.

Os deuses viajam com olhos esbugalhados,

Como outrora alguém cremava em vagões.

Pressentimento - emboscada - armadilha -

Minhas foices abrem feridas,

De gargantas escavadas, gotas pegajosas

Como a saliva impregna minha bíblia.

Manchas de lascívia, pecados insaciáveis

Inundam o manual da minha alma,

Os rankings da ganância moldam minha aura.

Eu brilho - brilha o grifo.