Jis
Vargu, ar kas iš to išeis.
Paslaptys kelio neatskleis.
Užsispyrimo čia zona, pralaužiu ledus, štai mano pradžia.
Matau, girdžiu, gyva esu. Pažvelk į jį...
Akivaizdu, tai akivaizdu.
Jis vertas knygos viršelio, saldžiausių žodžių romano.
Jis vertas nuodemės, aukščiausios klasės širdies.
Ryškių gėlių darželio,dienos karščiausio skandalo.
Vertas žmoniu minios, kuri jo vardo kartos.
Girdžiu balsus - nenormalu.
Šaukiu tave išgalvotu vardu.
Kuriam kely, kuriuo metu, pasimečiau -nebesurandu.
Jo nemačiau, apsirikau, bet viskas taip...
Akivaizdu kaip akivaizdu.
Jis vertas knygos viršelio, saldžiausių žodžių romano.
Jis vertas nuodemės, aukščiausios klasės širdies.
Ryškių gėlių darželio, dienos karščiausio skandalo.
Vertas žmonių minios, kuri jo vardo kartos.
Melodrama,- man sako draugai.
Sugrįžk greičiau, kur pradingai?
Bet kelias šis per daug blankus.
Nuspalvinsiu ryškesnius jausmus.
Padauginau rausvos spalvos.
Neleidžia ji matyt ramumos,pažvelk į jį...
Akivaizdu kaip akivaizdu.
Jis vertas knygos viršelio, saldžiausių žodžių romano.
Jis vertas nuodemės, aukščiausios klasės širdies.
Ryškių gėlių darželio, dienos karščiausio skandalo.
Vertas žmonių minios, kuri jo vardo kartos.
Kuri jo vardo kartos...
Jis
Vargu, o que vai sair disso?
Segredos não vão se revelar.
Na zona da teimosia, quebro o gelo, aqui está meu começo.
Vejo, ouço, estou viva. Olhe para ele...
É óbvio, é óbvio.
Ele vale a capa do livro, as palavras mais doces do romance.
Ele vale o pecado, o coração de primeira classe.
Um jardim de flores brilhantes, o escândalo mais quente do dia.
Vale a multidão de pessoas que gera seu nome.
Ouço vozes - não é normal.
Te chamo por um nome inventado.
Em que caminho, a que hora, me perdi - não consigo mais achar.
Não o vi, me confundi, mas tudo é tão...
É óbvio como é óbvio.
Ele vale a capa do livro, as palavras mais doces do romance.
Ele vale o pecado, o coração de primeira classe.
Um jardim de flores brilhantes, o escândalo mais quente do dia.
Vale a multidão de pessoas que gera seu nome.
Melodrama, - meus amigos me dizem.
Volta logo, onde você se perdeu?
Mas esse caminho é muito sem graça.
Vou colorir sentimentos mais intensos.
Exagerei no rosa.
Não deixa ver a calma, olhe para ele...
É óbvio como é óbvio.
Ele vale a capa do livro, as palavras mais doces do romance.
Ele vale o pecado, o coração de primeira classe.
Um jardim de flores brilhantes, o escândalo mais quente do dia.
Vale a multidão de pessoas que gera seu nome.
Que gera seu nome...