395px

Morte Não É Tudo

Lunatic Paradise

Mirtis Ne Viskas

Mus žiaurus gyvenimas išskyrė,
Jūs likot tokie pat, o aš, deja, jau ne,
O čia juk taip tamsu ir šalta
Gerai, kad būčiau nors sapne šalia.

Ateikit ir žvakę uždekit jūs man,
Paverkit tyliai, taip man bus geriau,
Kada reikalingas jautiesi nors kam,
Tada ir po žeme gulėt lengviau.

Tryliktą penktadienį ateik,
Ir iškask mane nakčia,
Atidaryki seną karstą,
Ir išleisk mane.
Ateik!

Lai sūrios ašaros geriasi į kapą,
Prisiminimai nepradings lyg rūkas,
Juodą rožę atneškite jūs man,
Palinkėkit, kad žemė būtų pūkas.

Tu ateik pas mane,
Na padaryk man gera,
Ateik, ateik, ateik
Ar man pačiam ateit?
Ateik!

Bet ir miręs aš pas jus ateisiu,
Nusimetęs nuo savęs sunkias žemes,
Šaltu žvilgsniu jums į akis pažvelgsiu,
Šalta ranka paspausiu jums rankas.

Morte Não É Tudo

A vida cruel nos separou,
Vocês ficaram os mesmos, eu, infelizmente, não,
E aqui está tão escuro e frio,
Ainda bem que eu estive ao menos em sonho ao seu lado.

Venham e acendam uma vela pra mim,
Façam isso em silêncio, assim eu vou me sentir melhor,
Quando você se sente necessário pra alguém,
Então é mais fácil descansar sob a terra.

Venha na sexta-feira treze,
E me cave à noite,
Abra o velho caixão,
E me liberte.
Venha!

Que as lágrimas amargas se misturem à cova,
As memórias não desaparecerão como a névoa,
Tragam-me uma rosa negra,
Desejem que a terra seja leve.

Venha até mim,
Faça algo bom pra mim,
Venha, venha, venha
Ou eu mesmo que vou?
Venha!

Mas mesmo morto eu vou até vocês,
Despojando-me do peso da vida,
Com um olhar frio eu vou encarar vocês,
Com uma mão gelada eu vou apertar suas mãos.

Composição: