395px

Nors Tu Vyteni E Não Vens...

Valefar

Nors Tu Vyteni Ir Neateisi...

Varpas tyli ir spengia tyla,
Ir lyg akimirka tapusi krauju ir kûnu,
Ar jau plaþda baltø liepsna
Kraujo upeliu, tekëjusiu uþmarðties liûnu?

Neatsivers tie ðeðëliai senøjø laikø
Ir gelmës pagoniø ugnies,
Juodomis dëmëmis apklotu taku
Gauruoti ðeðëliai nakties

Pro dulkantá lietø pavijo mane
Dar rusenantis dûmas - senovës sparnai,
Nutils tada viskas ramumo sapne,
Galvosiu ir lauksiu, jog tu Vyteni valdai

Pleðkës dar krikðèioniø baþnyèiø stogai
Nakties paslaptingø sparnø nenuðvies,
Nors tu neateisi, bet tavo kraujuoti kardai
Ir dvasia nemirtinga man svajoti padës

Kai daubos bus pilnos neapykantos ir melo
Að pas jus ateisiu, senieji dievai,
Paklojæs sielà ant mano protëviø kalno,
Akmenø tyloje að juk sugráþtu - matai?!

Nors Tu Vyteni E Não Vens...

O sino silencia e o silêncio grita,
E como um instante se torna em sangue e corpo,
Já se espalha a chama branca
Pelos rios de sangue, fluindo sob a escuridão?

Não se abrirão aquelas portas dos tempos antigos
E das profundezas do fogo pagão,
Caminhos cobertos por sombras negras
E pelos pelos da noite.

Através da poeira da chuva me alcançou
Ainda fumegante - asas da antiguidade,
Então tudo se aquieta no sonho da calma,
Pensarei e esperarei que tu, Vyteni, governes.

Ainda brilharão os telhados das igrejas cristãs
As asas misteriosas da noite não brilharão,
Embora tu não venhas, mas tuas lâminas ensanguentadas
E a alma imortal me ajudarão a sonhar.

Quando as crateras estiverem cheias de ódio e mentira
Eu irei até vocês, antigos deuses,
Colocando minha alma sobre a montanha dos meus ancestrais,
Na solidão das pedras eu certamente retornarei - vê?!

Composição: