Priimki džiaugsmą iš manųjų rankų
Priimki džiaugsmą iš manųjų rankų
Truputį korio ir truputį saulės
Kaip mums įsakė Persefonės bitės
Neprirakintos valties neatriši
Švelnių šešėlio žingsnių neišgirsi
Būties tamsybėj siaubo neįveiksi
Mums lieka pabučiavimai pūkuoti
Vieninteliai, tarytum mažos bitės
Kurios numiršta, skrisdamos iš lizdo
Jos perveria skaidrių naktų tankynę
Jų tėviškė, tamsus Taigeto miškas
Jų penas, laikas, liepžiedžiai ir mėtos
Štai atšiauri, džiaugsminga mano duoklė
Sausi karoliai, nebegyvos bitės
Jų kūnuose medus pavirto saule
Jų kūnuose medus pavirto saule
Receba a Alegria das Minhas Mãos
Receba a alegria das minhas mãos
Um pouco de cera e um pouco de sol
Como nos mandaram as abelhas de Perséfone
Não solta a canoa que não tá presa
Os passos suaves da sombra não vão te alcançar
Na escuridão da existência, o medo não vai vencer
Nos restam beijos fofinhos
Os únicos, como pequenas abelhas
Que morrem ao voar do ninho
Elas atravessam a densa noite clara
Sua terra natal, a sombria floresta de Taigeto
Sua comida, o tempo, flores de tília e hortelã
Aqui está minha oferta dura e alegre
Colares secos, abelhas mortas
Em seus corpos, o mel se transformou em sol
Em seus corpos, o mel se transformou em sol