Priimki džiaugsmą iš manųjų rankų

Receba a Alegria das Minhas Mãos

Priimki džiaugsmą iš manųjų rankų

Receba a alegria das minhas mãosPriimki džiaugsmą iš manųjų rankų
Um pouco de cera e um pouco de solTruputį korio ir truputį saulės
Como nos mandaram as abelhas de PerséfoneKaip mums įsakė Persefonės bitės
Não solta a canoa que não tá presaNeprirakintos valties neatriši
Os passos suaves da sombra não vão te alcançarŠvelnių šešėlio žingsnių neišgirsi
Na escuridão da existência, o medo não vai vencerBūties tamsybėj siaubo neįveiksi
Nos restam beijos fofinhosMums lieka pabučiavimai pūkuoti
Os únicos, como pequenas abelhasVieninteliai, tarytum mažos bitės
Que morrem ao voar do ninhoKurios numiršta, skrisdamos iš lizdo
Elas atravessam a densa noite claraJos perveria skaidrių naktų tankynę
Sua terra natal, a sombria floresta de TaigetoJų tėviškė, tamsus Taigeto miškas
Sua comida, o tempo, flores de tília e hortelãJų penas, laikas, liepžiedžiai ir mėtos
Aqui está minha oferta dura e alegreŠtai atšiauri, džiaugsminga mano duoklė
Colares secos, abelhas mortasSausi karoliai, nebegyvos bitės
Em seus corpos, o mel se transformou em solJų kūnuose medus pavirto saule
Em seus corpos, o mel se transformou em solJų kūnuose medus pavirto saule