395px

Amanhã Precisa de Pouco

G&G Sindikatas

Rytojui Reikia Nedaug

(su Daiva)

(Daiva)
Rytojui reikia nedaug
Tik truputá ðirdies
Truputá jëgos, truputá ugnies
Ið tavæs ir manæs
Ir tada jisai taps

(Pushaz)
Viskas turi savo vietà
Kaip sakoma turi bût vienàkart padëta
Gali buti
Bet deja ne viskas yra taip kaip turëtø bûti
Kartais slysti ir labirinte pasiklysti.
Kaþkada maniau kad teisybës nëra
Aplinkui tik tuðtuma
Betgi þmonës kas sau ir tiek
Jokios harmonijos
Vieni kiti save vis tiek
Pamaèiau kità medalio pusæ
Kaip Svaras sako, dalinkimës per pusæ
Bus lengviau pereiti ugná tà per kurià einam visi
Tik ji dega skirtingai
Vienam arti, kitam toli
Nesvarbu ji gi svarbi kiekvienam savaip
Tau vienaip man kitaip
Neteisybës daug sutinku
Tai supa visada kur bebûtum bet kada
Tarsi ðëðëlis slenka paskui tave
Tu bandyk uþsimerkti
Savo siela atmerkti
Paþiûrëk á saulæ ji dega danguje
Bet ðëðëlis iðnykës, jis iðgaravo ið èia

(Daiva)
Rytojui reikia nedaug
Tik truputá ðirdies
Truputá jëgos, truputá ugnies
Ið tavæs ir manæs
Ir tada jisai taps

(Svaras)
Truputá labiau geras truputá maþiau blogas
Aukðèiau lubos maþiau skylëtas stogas
Truputá maþiau prieðas truputá daugiau brolis
Truputá labiau kilæ maþiau puolæ
Truputá daugiau jausmo truputá maþiau skausmo
Baimë atsitraukia ir nebe taip kausto
Truputá maþiau gëda truputá maþiau ëda
Tuos kurie tiki todël iðlieka, nepabëga

Að juos maèiau…
…nepabëga
Buna sunku taèiau…
…nepabëga
Taip jie dega greièiau taèiau…
…nepabëga
Nepabëga

(Kastetas)
Vakare man bûna liûdna
Kada tyla sprogdina ausis
Tamsa uþspaudþia akis
Uþtuðuoti langai
Akvarele nuspalvoti jausmai
Priklijuotos ðypsenos
Ant stiklo lûpø daþais
Uþraðyti þodþiai i virðø pakyla
Prisipildo, iðsipuèia þemyn
Krisdami prispaudþia
Atsitrenkdami á tylà
Smulkiai kaip stiklas
Á maþus gabalëlius subyra
Að juos renku
Kaip mozaikà dëlioju
Vakarinis nuotykis man atneða rytiná liûdesá
Tam paèiam mieste be pavadinimø
Gatvëse be þmoniø
O jeigu ir yra neturi veidø
Vardø neatsimenu
Sasiuviny neuþsiraðiau, nebuvo prieþasèiø
Raudona linija þibintais paþymetø miesto pakraðèiø
Ramu, jokio garso
Vis dar spengia ausyse, tylu

(Daiva)
Rytojui reikia nedaug
Tik truputá ðirdies
Truputá jëgos, truputá ugnies
Ið tavæs ir manæs
Ir tada jisai taps

(Svaras)
Dienos keièia dienas lyg pianino klaviðai
Baltuosius karts nuo karto perkerta juodø klaviðø niðos
Jos pinasi ir riðas
Nebodamos ið naujo bando
Ðiandiena tau atrieks sëkmës
O man iðplëð ant þando randà
Kiekviena krantà, kiekviena kartà
Neatkartojamø peizaþø aplinkybës varto
Mes mokam bûti vyrais
O bûna tampam klounais
Kai nulinèiuojame savus ir tikim daunais
Tada galvojam kad sëkmë pamiðusi
O gal sumiðusi
O gal ant visko braukus, uþsimirðusi
Tokiem kaip tu galvoji
Jai paprasèiausiai neuþtenka laiko
Pasaulis vis geriau ðaudo
Vis blogiau skaito
Niekðe, neliesk vaiko
Ir to kuris kas diena tam vaikui duona raiko
Kad spindulys vilties
Nors truputeli ðviestø
Jie jau surinko akmenis neliesk jø
Ir ðitos gatvës taps
Nebe tokios purvinos
Kai norintys kalbëti
Pradës kalbëti burna
Kai átikes
Yra daugiau nei iki ðiolei rado
Tik ðvino pûkà, sunkø vandená
Ir kartø medø…

(Daiva)
Rytojui reikia nedaug
Tik truputá ðirdies
Truputá jëgos, truputá ugnies
Ið tavæs ir manæs
Ir tada jisai taps

Amanhã Precisa de Pouco

(com Daiva)

(Daiva)
Amanhã precisa de pouco
Só um pouco de coração
Um pouco de força, um pouco de fogo
De você e de mim
E então ele se tornará

(Pushaz)
Tudo tem seu lugar
Como dizem, tem que ser colocado uma vez
Pode ser
Mas infelizmente nem tudo é como deveria ser
Às vezes escorrega e se perde no labirinto.
Um dia pensei que não havia verdade
Apenas vazio ao redor
Mas as pessoas cuidam de si mesmas e só
Sem harmonia
Uns aos outros se ignoram
Vi o outro lado da moeda
Como Svaras diz, vamos dividir ao meio
Vai ser mais fácil atravessar o fogo que todos nós passamos
Só que ele queima de maneiras diferentes
Para um perto, para outro longe
Não importa, ele é importante para cada um de nós de um jeito
Para você é de um jeito, para mim é de outro
Encontro muita injustiça
Ela está sempre ao seu redor, a qualquer hora
Como uma sombra que rasteja atrás de você
Você tenta fechar os olhos
Abrir sua alma
Olhe para o sol, ele brilha no céu
Mas a sombra desapareceu, ela se foi daqui

(Daiva)
Amanhã precisa de pouco
Só um pouco de coração
Um pouco de força, um pouco de fogo
De você e de mim
E então ele se tornará

(Svaras)
Um pouco mais bom, um pouco menos ruim
Teto mais alto, telhado menos furado
Um pouco menos inimigo, um pouco mais irmão
Um pouco mais elevado, um pouco menos caído
Um pouco mais de sentimento, um pouco menos de dor
O medo se afasta e não te prende mais
Um pouco menos vergonha, um pouco menos raiva
Aqueles que acreditam, por isso permanecem, não fogem

Eu os vi…
…não fogem
É difícil às vezes…
…não fogem
Assim eles queimam mais rápido, mas…
…não fogem
Não fogem

(Kastetas)
À noite eu fico triste
Quando o silêncio explode nos ouvidos
A escuridão pressiona os olhos
Janelas vazias
Sentimentos pintados em aquarela
Sorrisos colados
Nos lábios de vidro
Palavras rabiscadas sob a superfície
Se enchem, se espalham para baixo
Caindo, se esmagam
Batendo no silêncio
Pequenos como vidro
Se despedaçam em pedaços pequenos
Eu os coleciono
Como um mosaico eu monto
Aventura noturna me traz tristeza matinal
Na mesma cidade sem nome
Ruas sem pessoas
E se há, não têm rostos
Não lembro os nomes
Não anotei no caderno, não havia motivos
Linha vermelha marcada com luzes nas bordas da cidade
Silêncio, nenhum som
Ainda zumbindo nos ouvidos, silêncio

(Daiva)
Amanhã precisa de pouco
Só um pouco de coração
Um pouco de força, um pouco de fogo
De você e de mim
E então ele se tornará

(Svaras)
Os dias trocam dias como teclas de piano
As brancas de vez em quando são cortadas pelas pretas
Elas se entrelaçam e se amarram
Sem se importar, tentam de novo
Hoje vai te trazer sorte
E para mim arranca uma cicatriz do passado
Cada margem, cada vez
Circunstâncias de paisagens irrepetíveis
Sabemos ser homens
E às vezes nos tornamos palhaços
Quando anulamos os nossos e acreditamos nos outros
Então pensamos que a sorte enlouqueceu
Ou talvez confundida
Ou talvez tenha esquecido de tudo
Para pessoas como você pensa
Que simplesmente não tem tempo
O mundo está cada vez melhor em atirar
Cada vez pior em ler
Ninguém, não toque na criança
E naqueles que todos os dias trazem pão para essa criança
Para que um raio de esperança
Mesmo que um pouco brilhe
Eles já juntaram pedras, não toque nelas
E essas ruas se tornarão
Não tão sujas
Quando aqueles que querem falar
Começarem a falar com a boca
Quando chegarem
Há mais do que até agora encontraram
Só a fumaça densa, água pesada
E às vezes madeira…

(Daiva)
Amanhã precisa de pouco
Só um pouco de coração
Um pouco de força, um pouco de fogo
De você e de mim
E então ele se tornará

Composição: