395px

Costas Distantes

Obtest

Tolstant Krantams

Kur tavo laivai, Kunigaiksti Tvartiki?
Isksrode vandenis, terioje svetimus krantus...
Kur vikingu, kryzeiviu galvos...?
Kadaise puosusios tavos pilies vartus...

Liejasi toliai, tyla balsai, kalavijas pasonej...
Tolstant krantams... tolstant krantams...

Kur tavo kariai, Kunigaiksti Lamiki...?
Pries kuriuos klupo narsiausi vadai...
Kur pergales baltosios bures...?
Kodel nebegaudzia Apuolej ragai...?

Grizkit balta puta!

Kur tavo sunus, motina Kursa
Ko tustumos nykiom spalvom pasdabinai...
Ko nutylo kalba, kur isejo Dievai?
Kur juos visus ugniniu laivu isplukdei?

Ugnyje lieku vienas...jura...kelia rodo varnai...
Tolstant krantams... tolstant krantams...

Costas Distantes

Onde estão seus barcos, Príncipe Tvartiki?
A água se agita, levando estranhos para as margens...
Onde estão as cabeças dos vikings, dos cruzados...?
Que outrora embelezavam os portões do seu castelo...

Lá longe, o silêncio ecoa, a espada na bainha...
Distantes das margens... distantes das margens...

Onde estão seus guerreiros, Príncipe Lamiki...?
Diante dos quais caíram os mais valentes líderes...
Onde estão as velas brancas da vitória...?
Por que os chifres de Apuolej não soam mais...?

Voltem, espuma branca!

Onde está seu filho, mãe Kursa?
Por que você o vestiu com cores tão sombrias...
Por que a língua se cala, onde foram os Deuses?
Onde você os levou todos em seu barco de fogo?

Fico sozinho no fogo... o mar... os corvos mostram o caminho...
Distantes das margens... distantes das margens...

Composição: