395px

Senhor das Sombras

Poccolus

Begeyte Peccolle

O galingasis Tamsos Valdove,
Kuris savo galybei neturi vardo.
Ðaltas, tamsus ir neðantis mirtá,
Kviesk savo tarnus, kad atliktø savo pareigà.

Vaitojantis Ðiaurës vëjas,
Naktis beribë ir juoda.
Tik Ugná skleidþia mano Kardas
Ir kvieèia magiðkas jëgas.

Gyvatës apraizgo nuogà kûnà,
Èiulpia paskutines gyvybës sultis.
Amþinu miegu uþmiega tie
Ant kuriø krito Pikulio prakeikimas.

O tu ateik, Tamsos Valdove,
Apgaubtas savo paslaptim,
Nuneðk mane á savo Gelmæ
Kur liksiu vienas su Mirtim.

Krintantys lapai Nebûties
Susilieja su miðko garsais.
Þvaigþdës uþgeso
Nujausdamos mirtá.
Pelëdos riksmas tamsiam miðke,
Nurimsta vëjas.
Tyla ir skausmas...
Viskas jau baigësi...

Senhor das Sombras

Ó poderoso Senhor das Sombras,
Que não tem nome para sua força.
Frio, escuro e trazendo a morte,
Chame seus servos para cumprir seu dever.

O lamento do vento do Norte,
A noite é infinita e negra.
Só o Fogo revela minha Espada
E convoca forças mágicas.

Serpentes se enroscam no corpo nu,
Sugando os últimos sucos da vida.
Aqueles que caíram sob a maldição
Dormem em um sono eterno.

Ó, venha, Senhor das Sombras,
Envolto em seus mistérios,
Leve-me para suas Profundezas
Onde ficarei sozinho com a Morte.

Folhas caindo do Não-Ser
Se misturam com os sons da floresta.
Estrelas apagadas
Pressentindo a morte.
O grito do mofo na floresta escura,
O vento se aquieta.
Silêncio e dor...
Tudo já acabou...

Composição: