Monologas

Kaþkas naktá sapnuoja saulæ
Kaþkas dienà pilnas tamsos
Kaþkam sunku áveikti baimæ
Nors neturi kur dëti dràsos

Nematyti kas rytà saulës
Jà nusineðë miðkai
Jie pilni - nepilni apgaulës
Ir keisti nekeisti labai

Kaþkieno naktis benamë
Kaþkieno diena be spalvø
Kaþkas viskas gaunas savaime
O kaþkam net pradëti sunku
Kiekviena ðirdis trokðta meilës
Neapykantos pilna ðirdy
Savo rankomis siekiam nepasiekiamos laimës
Ne kiekvieno ranka stipri