Šaltyje Akmens

Na Pedra Fria

Šaltyje Akmens

Seca! Última dança!Sušokit! Paskutinį šokį!
Nos ecos, uivando lobos,O speigiratyje kaukiantys vilkai,
Contorçam-se, como se morressemRaitykitės, kaip mirdami raitysitės
Diante da pedra - onde o diabo não levou -Prieš akmenį - kur velnias nešė -
Diante da pedra - diante do silêncio,Prieš akmenį - prieš tylą,
Que brota do sangue das vítimas abatidasKuri iš kraujo skerdžiamų aukų
Espremendo o último terror,Išspaudė paskutinį siaubą,
Sem sonhos, sem luto e sem raiva.Bežadį sielvartą ir įtūžį.
Escutem!Klausykitės!
Aqui estão os mortais uivando,Štai kaukia mirtingieji,
Distantes da pedra,nutolę nuo akmens,
Estendendo as mãosNiekingai tiesdami
Para a luz enganadora.Rankas į apgaulingą šviesą.
A pedra, bloco sem alma,Akmuo, bedvasis luitas,
Fria como o corpo do senhor dos mortais,Vėsus kaip mirtingųjų viešpaties lavonas,
Como o gelo dos olhos apagadosKaip įšalas užgesusių akių
Da imortalidade da morte.Mirties nemirtingumas.
Letras na lápide, uma fantasia emergente -Raidėm ant antkapio išplaukianti fantasmagorija -
É o símbolo da vossa vaidade,Tai jūsų šmėkla simbolių tuštybėj,
Como uma visão perdida,Tarytum pasiklydus vizija,
Da vida passada, esculpida na pedra,Prabėgusio gyvenimo, iškalto akmeny,
Nas profundezas da pedra - como uma cápsula do tempo -Akmens gelmėj - kaip laiko kapsulėj -
Transportando do passado para o futuro a essência,Iš praeities į ateitį gabenamas vėsumas,
Que com a morte preencherá o vosso vazio.Kuris mirtim užpildys jūsų tuštumas.
Pois o cosmos é grandioso e sem vocês.Juk kosmosas didingas ir be jūsų.
Vocês, ao abrirem os olhos, criaram estrelas -Jūs atsimerkdami sukūrėt žvaigždes -
Viajem até a pedra de olhos fechados.Pas akmenį keliaukit užsimerkę.
Ela é a escuridão, escondida sob o crânio,Jisai tamsa, slypinti po kaukole,
Ela é a eternidade em si mesma.Jis amžinybė pati savaime.