Prasmekit

Kraujas iš venų, nuodai į žemę,
Negyvėlių inkštimas - gyvybė sunkias gilyn.
Šimtai karstų, liekanos juose belikę,
Aš skradžiai visa tai matau.
Esu aš kartais vienas visoje visatoj,
Kartais jūsų daug aplink mane.
Gyvi jūs dar vis...
Aš nematau jumyse nieko gero.
Mirties vežimas rieda,
Dovanos iš ponių rankų -
Gaudykit visi - jų daug!
Kad jūs prasmegtumėt, bjaurybės,
šliaužiokit, kabinkitės gyvenimo,
Įsikabinę raukit su šaknim.
Aš jus stebiu, jumis bjauriuosi,
Maudausi ligotų kūnų voniose,
Vaikštant po nakties galerijas
Gėriuosi įkapėm aprėdytais lavonais.
Jie dar nauji, negyvėlių inkštimas glosto širdį,
Aš skradžiai visa tai matau.
Keliauju tarp dviejų pasaulių -
Gyvi man mirę, mirę man gyvi,
Neapykanta iš jūsų egzistencijos.
Prasmekit!